Tu atrakink Tikėjimą,
sutramdytas Vilties,
kai nebūtis į dieną
lemtim sunkia ateis.
Nubėganti naktis
Tau minuetą gros,
jausmų karai tušti
iš praeities atjos.
Ir sfinksas pelenų,
sparnais Žmogaus,
pakyla ten, kur Tu
ir nerimas Dangaus.

Tu atrakink Tikėjimą
sutramdytas Vilties,

ir nebūtis nuėjusi,
stikline ašara trupės.