Štai sudegė meilė, neliko nė lašo,
nė krislo Dievulio aky,
tik naktys žvaigždėtos kažką dar užrašo,
surenčia vaizduotė laki.

Taip sukasi smagračiai, stebulės, ašys –
visatos vienove tiki,
o tu jau sulūžęs, apkerpėjęs tašas,
tik trukdis judėjime šitam esi.

Sudegins ir šerdį dar gyvą, ir viltį,
ir pelenu pilku pavers,
galėjai juk niekad būties nepamilti,
galėjai iš viso negimt.

Lai sukasi smagračiai, stebulės vilčiai,
nors tektų dėl jos ir numirt!