Atrakinki

Atrakinki mane, atrakinki –
Lyg dar būtum jinai, o ne tu...
Ir išgerk upės skiriantį vingį,
Ir išlipki ties mano krantu.
 
Nenusuk tik akių – pamatysi –
Tiesia delną pamišus lemtis.
Ak, kokia ji šiandieną sulysus...
Ar dėl to mes abudu kalti?
 
Bet pati juk kadaise pamynei,
Tai, ką visad išsaugo kiti.
Kad net pėdų nėra paskutinių,
Nes jas sutrypė metai girti
 
Nuolat svaigstantys mėlynais toliais,
Laumės juostom lietaus angelų...
Nors galbūt atrakinti nenori,
Kada šitaip tarp mūsų gilu...
 
Iš kitapus atskriejantis aidas
Tavo paukščiams miegoti neduos
Ir kai upė saulėlydį laidos –
Atrakinsi...
.............................................................
 
Kad vėlei parduot.

2017 liepos 4 d.
 
kaip lietus