Vien tik
pacukruoto rožinio
sulaižyto žydro
balandžių porelėmis
gulbėmis
ir širdelėmis
padailinto
gyvenimo
nebūna…
naivuoliams
palikime
pasakas
NAIVUOLIAMS
druskos skonį pajutę
lietumi pasidžiaugę
vėją ir gėlą
pamilę
priimkime
nuodėmingą
patį save
tokį
kaip mūsų
gyvenimą
kaip gyvenimą
NEPACUKRUOTĄ