Atiduočiau viską, ką turiu –
Sau nepasilikčiau nieko nieko...
Sėlina tarp sienų keturių
Vienišumas. Jo šešėliai lieka.
 
Tu toli, labai labai toli –
Nėr tokių laiškų, kurie surastų.
Jau laikai praėjo keturi
Ir išaugę medžiai guli rąstais.
 
Nemylėt tavęs aš negaliu,
O mylėt jėgų man nepakanka.
Vienas vėjas pūs iš keturių –
Tas, kuriam palietus grumba rankos.
 
Gal nueit į keturias šalis
Patikėjus, kad manęs nereikia?
.......................................................................
 
Krenta žiedlapiai žili žili –
Krenta žilos mūsų meilės snaigės.
 
   2016 sausio 25 d.