Išvydau mielą veidą duryse,
Jį  atnešė laukimas ant sparnų,
Plati laiminga šypsena ­ –  Sveika!
Tokia pažįstama ir mylima.
 
Aš paėmiau apsiaustą  į rankas,
Eime į pievas, pilnas vasaros spalvų,
Kiekvienas žiedas nuostabiai puikus,
Bet man gražiausia Tu kaip žiedas iš visų.
 
Kaip švelnios Tavo akys manose,
Žvelgi maloniai, su džiaugsmu,
Ir nežinau, kada likimas vėl suves
Dvi sielas tuo pačiu vardu.
 
Susėdome prie stalo patylėt,
Jau iškalbėjome visus žodžius,
Ir negaliu nei sulaikyti, nei gailėt,
Nors kiekvienoj sekundėj Tave jaučiu.
 
Glaudžiu akimirkas su Tavimi,
Kaip glaudžias obelėlė prie obels,
Praeis pavasariai vieni, kiti
Ir į duris laukimas man ir vėl pabels.