Čia – Lietuva, čia – nuolat lyja lietūs –
Dažniausiai per šventes ir pažadais.
O Darbo biržoj stogas vėl skylėtas,
Anksčiau tik kiauras buvo...
 
Na, kadais
Kitaip mes vardijome savo būtį,
Dabar – „Esu pilietis iš LT“,
Kur kabo afiša „Nekilti ir negriūti!“,
Bet kokiu atveju ir pats kabai.
 
Kentėk,
Nes kenčiantys į dangų tepakyla
(Menkas paguoda – galbūt, po mirties...).
Tad pasiėmęs kuo smailesnę ylą
Bandai išdurt kaimynui akį – gal padės...
 
Ir padeda.
Tačiau tave į vietą –
Pabrango sviestas, silkė, rūkalai...
Čia – Lietuva, čia – nuolat lyja lietūs,
O po lietum stovėt neprivalai.
 
Todėl tepi slides, kur būna sniegas:
Norvegija, gal Švedija, o gal...
Ir pajunti, kad neskolingas nieko,
Ir nebenori jau sugrįžt atgal.
 
Nors vėl esi priklausomas nuo silkės
(Nupjovęs galvą gauni du centus),
Tik keista, kad namų nepasiilgęs...
Bet nieko keisto – ten namai, kur tu.
 
Todėl geriau, kai nebelyja lietūs,
O jei ir lyja –
Vien smulkiais lašais.
.....................................................................
 
Ir ištaškai save svetur, išmėtai,
Tačiau tu nieko ir pas nieką neprašai...
 
2017 liepos 4 d.