ruduo sumokės

išpiešė dangų
debesys genami vėjo
ilgai lauktas lietus –
žemei reikėjo
norėtųs šią naktį  
pabūti žvaigžde
ieškojimų klaidos  
išnyktų veide
angelo sparnas
išvalytų žaizdas
nemirtų plaštakė
suspausta delne
paliktų neįkoptas kalnas
ir užmaršties jūra
josios bangos
tai ašaros  sūrios
iš jausmų amžinų
lieka mitas
ruduo sumokės
už vasarą šitą...
adria