Išėjom į laukus saulutės parsinešti,
Birželis baigės jai vis dar nepatekėjus.
Kad vasara jau čia, norėtumėm pranešti,
Dangaus širdelei apie tai nepatikėjus.

Mes norim šilumos ir jausmo – to eiklaus žirgelio,
Kurs verčia bėgti pievomis atgal neatsigręžus.
Dainos močiulės, skambesio laukų dalgelio
Ir šieno kvapo, daržinėn savon parvežus.

Taip norisi girdėt miškuos  gegužę
Metus it pranašas balsu skaičiuojant.
Atvert plačias duris į Tėviškės bakūžę,
Pamoti vasarai ateinančiai šlubčiojant.

Pabusk, saulele, laikas jau tekėti,
Nušvieski klonius, rasą išdžiovinki.
Suskleisti leiski seną tėvo skėtį,
Įkvėpt vilties, kantrybės išmokinki...