Ar tai malonė, ar bausmė –
Ilgėtis tavęs vieno?
Tik į tave rankas ištiest,
Nors skiria mus daug upių ir daug sienų...
Tik tavo rankų ir akių
Ieškot nubudus ir užmiegant.
Tik tavo žodžių nuostabių
Klausytis, kai vilties nelieka...
Daug metų šitaip gyvenu
Ir vis dar laukiu laukiu... laukiu.
Sulaukus netveriu džiaugsmu,
O išlydėjus tarsi vilkė staugiu...
Man liūtys primena tave,
Klevai, lakštingalos ir ryžos katės...
Ir židinys, ir malkos spragsinčios jame...
Laimingos poros ir, deja,
Nuvytus puokštė vazoje.  
Ir lyg senam geram kine –
Susitikimas autobusų stotyje... 
Ar tai malonė, ar bausmė –
Tave turėt ir...  neturėti???