Širdis žemuogių perveria smilgos. Ant smilgų
Supas pamirštas laikas sekundės tiksėjime –
Tartum pleištas, kur lydosi tamsos, tik ilgos
Gula pradalgės laukti aušros patekėjimo...
 
Priešais ašmenis dobilo žiedas suklumpa,
Kregždės neša saulėlydį vakaro dangui.
Jau užžėlė takai – tie išvaikščioti klumpių.
Tiktai liepose bitės dar vasarą renka...
 
Tiktai valtis sena teliūškuojas meldynuose,
Aplink nugaros tamsios be baimės sukiojasi.
Neišduodamos vietos žvejų – jie težino...
----
O dabar – kas iš to... Tik vėlė basakoja
Brenda pradalgėm grėbti to pamiršto laiko...
 
2017 m. gegužės 27 d.