Kas atima
Mums žemę iš po kojų,
Ar iš tiesų jau nebėra kur eit?
Kodėl vilčių, troškimų netausojam,
Prarandame, išbarstome per greit?

Kodėl jau
Niekas mums nebeįtinka?
Gyvename pavydo graužiami.
Apsiviliam visais viskuo aplinkui,
O juk turėtume — tik savimi...