Išsivaduoju iš tamsos nakties,
Kuri užbūrė ir užvėrė sielą,
Lyg kalinė likimo ar lemties
Kritau, kilau ir taip ne vieną dieną.
Nuspalvino gyvenimas sapnus
Ir trapų ilgesį upokšnin paskandino,
O, laumės, raganos, neužkerėkit ateities
Dar neišgėrusios po taurę vyno.
Išsisijoja tylūs pažadai,
Ir suteka užutekin laukimas,
Sugrįžta į gimtus lizdus gandrai,
Prabyla kielė, nors šiek tiek užkimus.
.............
Išsivaduoju iš tamsios nakties,
Suklupsiu maldai, juk ankstyvos mišios,
Nekeikiu ir neužkalbu lemties,
Aš ta pati, na, gal šiek tiek pamišus...