Sidabrinių klevų alėja
Šešėliai balti nuslysta...
Gal ten naktimis vaikštinėja
Sapiegos, Zdebskiai, Čartoriskiai?..
Laiptais į Nemuno slėnį –
Gal Gelgaudai ar Zabielos?..
Rudenio naktį per Vėlines
Neramios Komarų sielos?..
Seni tvenkiniai mena vis,
Alyvoms pražydus alėjoj,
Kaip grafas Gustavas Koidelis
Ristūnais žirgais jodinėja...

Medžioklės ir puotos ne kartą
Liūdnai ir skausmingai vyko:
Baudžiauninkas – kurto nevertas,
O tarnas – nevertas skaliko...
Ką mena rūmai baltieji,
Mėnuliui per debesis brendant?
Sidabrinių klevų alėjoj
Kieno šešėliai dar sklando?

Laikas, lyg žirgas kanopom,
Ne kartą drebino dvarą.
Istorija daug ko išmokė
Per baudžiavą, sunkmečius, karą.
Širdys ir protai šviesėja –
Vėl keliasi dvaras gyventi.

Sidabrinių klevų alėja
Atėjo didelė šventė!