Tereikia užsimerkti ir išvysiu
Gyvenimą, kurį kadais turėjom –
Jis pilnas tavo žodžių, gestų...
Visas –
Greitesnis net už žvilgsnį, mintį, vėją,
Greitesnis už geltoną žaibo tvyksį:
Akimirka – nušvito – vėl pradingo...
 
Griaustinio aidas pavėlavęs liksiu
Ir vėl tyla, ir nieko įspūdingo.
 
Jis buvo toks –
Išblaškęs ir nušvietęs,
Pašiaušęs žolę ir nulenkęs medį,
Apakinęs, bet debesy skylėtas,
Ir visad neramus, kažko neradęs...
 
Tačiau tik visas, o ne jo truputis –
Tada, kai lapas krito, smilga kėlės,
Kai po audros norėjosi dar būti
Lietaus laše bei debesies šešėly.
 
Keistai gal skamba –
Mirksnis daug brangesnis
Už viską, ko kadais abu netekom...
..................................................................................
 
Tas paskutinis žodis, žvilgsnis gestas
Daugiau talpina greito mūsų vakar –
Juk kartą tik tarei:
Tavęs aš niekad neužmiršiu...

      2017 balandžio 16 d.