(Anykščių Angelų muziejaus angelams)
 
Ateikite iš marmuro ir iš akmens,
Ateikite iš popieriaus ir gipso
Vardan žmogaus, kuris tvirtybės mels,
Kad nesudužtų žemėj tarsi stiklas.
 
Kad nesudužtų jo svajonių siekis,
Širdis gerumo niekad nestokotų,
Mylėti Dievą, Lietuvą prisiekęs,
Joj ąžuolų sargyboje stovėtų.
 
Paguoskit vargstantį ir mažą vaiką,
Paguoskit motiną, belaukiančią sūnų,
Kai mato jų likimą sapne klaikų,
Paklydusius kažkur tarp gatvių svetimų.
 
Juk gera taip tikėt, kad kažkas saugo,
Kada gyvenimas tarsi pakimba.
Šaukiesi angelo, nematomojo draugo,
Kad vestų ir toliau visus laimingai.
 
.....................................................
 
Ateikite, be jūsų greit paklystame
Silpnybėse, vilionių siautuly.
Juk nemelavo, kai mažam sakydavo:
Vaikeli, nebijok, tu angelą turi.