Kartais norisi pabūti vėjavaike,
Tarsi žemėje kančios nebūtų,
Tarsi nepažinčiau pareigos ir saiko,
O skolos raštus paleisčiau dūmais.
 
Tarsi vėtros – tai tik smičiaus žaismas,
Muzika žaisminga, įnoringa,
O mirtis – tik išsipildęs geismas
Vakare užmigti lietui dulkiant.