sudėk į dieną vienišus žodžius
žinau kad skauda nors jau nuskaudėjo
kai šviežias šienas pradalgėj išdžius
taip pasiilgęs šienpjovio ir  vėjo
ateis lietus nuo sodo avilių
pro liepų ilgesį kurs medumi varvėjo
ir vakarų dar bus gūdžių
toj giesmėje kur skirta Atpirkėjui
sugrįš kiti lyg pranašai
jų kojos mindžios žalią lapą mėtos
suklusiu vėl—ko tu prašai
juk pakantiems tiek žemėj vietos
.............

sudėk į dieną vienišus žodžius
ir laiškus dar neparašytus
kai po lietaus takai išdžius
ir auš tingus birželio rytas