Sraige, gal greičiau gali?
Vakaras nebetoli!
Jei taip eisim, tai, atrodo,
Nepasieksim šiandien sodo!
Dar namo sugrįžt reikės,
Neuogausim lig nakties.

Tarė sraigė man lėtai:
– Mano namas, ar matai,
Ant pečių tvirtai uždėtas –
Negaliu aš paskubėti.
Vakarais man nebaisu,
Visad aš namuos esu.
Juk ir tu nepaskubėtum,
Jeigu namą tau uždėtų.