aš sukursiu tave iš negimstančių ryto šešėlių
iš saulėtos nakties ir raudonai įkaitusio ledo
ir iš to, ko pasauly dar niekad nebuvo
iš pirmykščio laukinio beprotiško prado
prijaukinsiu tave kaip nelaisvėj įkalintą žvėrį
ir iš delno maitinsiu saldžiu jausmo pienu
jo galingos jėgos lig soties atsigėręs
tu pamirši – kadaise buvai šaltu plienu
sudėliosiu tave kaip norėsiu
iš detalių bespalvių, o kartais spalvotų
tu įkūnysi viską, apie ką tiek svajoja
vien iliuzijom penimas verdantis protas
------------
išgalvojau tave nuo pradžios iki galo....
ir savin įsidėjau kiekvieną fragmentą
nesvarbu, kad tu siela klajūnė bedalė
aš tikiu – susitiksim,
jei lemta