Po paparčiu lyg kas krebždėjo,
O ten nykštukai du tupėjo,
Jie laikė rankose žibintus,
Dainom ir pasakomis apipintus.

Stebėjo šventą naktį Jono
Ir saugojo paparčio norą
Laimingą  padaryti tą,
Kieno širdis meilės pilna.

Ir kai tik rasos pradėjo birti,
Abu po girią pradėjo irtis.
Viens ant kelmelio sėdėjo švietė,
Kits į takelį lyg kažką kvietė,

Nakty  suskambo švelni daina,
Ji buvo meilės kupina,
Dainavo ją gražuolis neregys
Apie mergaitės mėlynas akis.

Daina ištirpdė nykštuko širdį,
Jis suteikė jaunuoliui viltį,
Prisegęs žiedą atlape,
Dingo laimingas naktyje.

Staiga sutvisko visas miškas,
Jaunuolis tirpo šviesoje,
Pavirtęs meilės obelisku,
Paparčio žiedu naktyje.