Tingus rytas nubunda, nuskalaudamas dangų žvaigždėtą,
Vis garsiau ir garsiau skleidžias tylūs naktiniai garsai.
Gęsta gatvėj žibintai. Kyla saulė padange iš lėto,
Vaiko sutemą skalsią į slėnį. Daugiau nematai
 
Begarsių šešėlių baugių, apgulusių miegančią žemę,
Tirta epušės lapas, paskendęs kasdienėj maldoj,
Ir paukštelis, lengvai atsispyręs, į erdvę pakyla ir semia
Mažyčiu snapu drėgmės lašelius. Rytinėj darnoj
 
Teka lėtas vanduo tolumon ir ardo tirpstančią miglą.
Švinta, švinta diena, nusimetus naktinius sapnus.
Tyros rasos įsigeria žemėn ir ją sodriai suvilgo.
Viskas gyva aplink. Viskas gyva tegul visad bus.