mano ieškojimų jūra plakas į tavo kojas
blausioj mėnesienoj slepiasi ilgesio kopos
nekūrenk užmaršties laužų ir nedegink medžio rankų
juk žinai kad mano vasara liko už devynių kalnų
už mūsų prarasto laiko pasiliko medunešio virsmas
ir nunešiojau visas klumpes į tave eidama
ieškodama aitriųjų pelynų kalvos ir raudonųjų dobiliukų pievos
neišduok mano viltingojo tikėjimo vaidilute
nežinau kada vėl susitiksim už gegutės iškukuotų metų sankirtos
ir nenoriu žinoti kai taip kvepia baltosios lelijos
kai pavargę piligrimai užmiega ramiu besapniu miegu
.........
mano ieškojimų jūroj nuskendo neišsakyti tavo žodžiai
tik tu prisimink tai kas jau buvo yra ir dar bus... prisimink