pažvelk likimui į akis,
nors ten matai tik gilią tamsą...
žiūrėki kantriai, patikėk –
juoda gelmė savyje slepia kitą spalvą.
 
būties keliai vingiuoti ir kreivi,
viražai staigūs išmuša iš balno –
ar tų dievų malonės tu meldi,
kad gaivūs vėjai mintyse nebesilanko?

per žarijas įkaitusias, basi
kasdien įveikiam aukštį savo kalno,
erškėčių paukščiai gieda pakely – 
iš pervertų širdžių raudonas kraujas alma...
.
jie meile nuodėmes atpirks, 
savim mokėdami aukščiausią kainą.
jei patikėsi ta tylia auka –        
lemtis paglostys tavo žvaigždę vilties delnu.

likimas žais su tavimi –
bet laikas netgi jam vagoja veidą...  
ir pasislėpti niekur negali –
atseikėja visiems, kas ko iš tikro buvo vertas.
          --------------
atverk akis, apglėbk žvilgsniu
gyvenimo lašus ant amžinybės siūlo vertus.
tikėk –
ir gilioje tamsoj yra šviesos –
pasaulis iš tiesų keistai sutvertas...