Aš nežinau, kodėl apniukę dienos,
Lietus krapnoja iš dangaus,
Aš nežinau, kodėl jį keičia sniegas.
Jis leidžias ir ištirpsta delnuose žmogaus.
Aš nežinau, kol suksis žemė,
Kol saulė spindulius dalins,
Kol rodys kelią mėnuo
Ir žvaigždės naktyje rusens.
Aš nežinau, kada nustos žydėti sodai,
Kada sparnuočiai neklegės,
Kada audra nuplėšys žiedus
Nuo žydinčios baltos obels.
Aš nežinau, kodėl patvinsta upės
Ir liejas per krantus,
Aš tik žinau, kad ilgesys beribis 
Aplanko mus visus.