Brangusis Dieve, šiandien labai nusidėjau:
ir vėl vienas pasislėpęs žiūrėjau
televizorių, o jis, velnias, išplovė smegenis,
bet aš ant jo laikraštį uždėjau,
 
todėl galva išdžiūvo, kaukolė lyg dėžutė –
joje susirangęs juodas žaltys
gyvena, sako, įlindo per siaurą akutę,
net Eglė jo iš ten neiškrapštys.
 
Vakare kažkoks kvailys vidun kiš žvakutę,
bet pamirš ją uždegti, nes yra žioplys.             
Dieve, šiuolaikinėj pasakoj prakutę
nuvorišai visur, net žilon galvon, įlįs.