Nebegailėk savęs –
Pakankamai gailėjai,
Turėjai viską, ką gali pakelti.
Ir niekas nevertė –
Tu pats ėjai prieš vėją,
Bridai viksvynais pjaudamas sau keltį.
 
Tokia dalia, sakysi...
Netiesa – norėjai,
Nes tik po skausmo jausdavais laimingas.
Kiti laimingi tau atrodė išprotėję –
Juk nežinojo šalčio sniegui sningant.
Jie tik tematė baltą svaigų snaigių šokį,
Bures pusnynų, kai pūga praeina...
 
O tu buvai gyvenimą kitaip išmokęs –
Nepirkti nieko už mažesnę kainą.
Ar laimė tai tikra?
 
Veikiau –
Saviapgaulė –
Kitoks negu kiti...
Tačiau tu – vienas –
Tarytum šuo, kuris nenori graužti kaulo
Bebandantis nutraukt grandinę plieno.
...................................................................................
 
Tad negailėk savęs.
Paimki kas dar liko –
Tegul ne veltui, bet bandyk derėtis.
Ir neiki žiemą basomis per lauką pliką,
Nes tavo nuogas angelas –
Taip pat po Dievo skėčiu.
 
2017 birželio 17 d.