pakelti dangų rankomis šakų
ir medžių šnabždesį laikyt tarp pirštų
tu vėlei čia ir atėjai laiku
kai šukės debesų tyloj numiršta
išvengt klastos kai skleidžias lubinai
žinau kad tau patinka šitos gėlės
ir vėl lašus nuo debesies smaigstau
gal laimę neš mažytės pasagėlės
nubust laiku išglostytam tamsos
pajausti krikštolinį laiko virsmą
ir vėl ir vėl garsai visi nuslops
kai kurčias ilgesį tyloj išgirsta