Tirpstu lyg ledas tavo akyse,
Jose tokia švelni ugnis,
Ką šiandien tu man pasakysi,
Kaip pragyvent dienas, naktis.

Toks šaltis užgula krūtinę,
Kai nejaučiu šalia tavęs,
Ištirpęs kūnas begalybėj
Jau niekad durų nepravers.

Bet aš žinau, kad tu šalia,
Stebi ir saugai, džiaugies sapne,
Ir lauki grįžtančios prie kelio,
Skubi atvert vartus namelio.

Tenai, kur šviesmečius skaičiuoja,
Kur žvaigždžių ūkai raibuliuoja,
Yra viena šventa vieta,
Tik tau ir man jinai skirta.