Ant ryto marškos

Rytas išsitiesė giedros marška.
Sukvipo gaivumu įskilęs grindinys.
O norai,
Blyškūs norai blaškosi,
Savęs neišgalėdami pakęst.
Savam pasaulyje,
Savyje įstrigusi,
džiaugiesi kito laime
Lietaus mirkytoje dienoj.
Vakarėje tyloj klausaisi muzikos,
skirtos ne tau.
Ne tau atvertos durys
Į tvarią meilę
Išganytojo Dangaus.
Pečiais parėmusi kampus,
Jėgų likučiais mėgini pajusti
Gyvybės saldumus.
Saugumo dėlei lazdą
Pasiimt į kelią?
---------------------------------------
Ant ryto marškos
Du negalėjimo
Savęs pakęst lašai.
Mira Mira