ištiesk rankas — lietus apglėbti prašo
sunkius pritvinusius išbrinkusius lašus
ir tu jauti jauti kaip skausmas laša
lyg vertųsi iš širdgėlos dangus

ištark žodžius kartotus šimtą kartų
te būna jie gyvi gaivališki verti
ir neriasi oda bedugnė prasivertų
ir grįžtų į namus pjovėjai pilnaty

užmerk akis te saulė saugiai liečia
išglosto išbučiuoja delnu nepridenk
ir eik vidudieny laisva be skėčio
sakai — nuoga vis tiek laisvai gyvenk

kartok lyg mantrą savo giesmę gyvą
gyvenimą kartok jo skonį tu jauti
ir kai pakvips galulauky alyvos
prabilsiu ilgesiu tavoj širdy