Būk

Pasiilgau lietaus po nakties lengvo lengvo
Tyliai skambančio krikštolo tyro lašais,
Kai sugundo šiltai ir į paodį smenga, 
Kai sušvinta su saule ir girdo rytais.
Nieko nėra tikriau už palaimą šaltinio, 
Kai paėmęs už rankos man švelniai laikai, 
Lyg melodija smuiko, lyg raštas austinis,
Tarsi šokis plaštakių tyliais vakarais.
Neišeik iš dienos tėvui dalgį galandant,
Aš tave išliūliuosiu ant rankų savų, 
Būk, žinosiu per geliantį skausmą
Tyliai išskrendant bitėms iš namų avilių...
Vasara7