Jau per vėlai

Tas senas kambarys –
Seni daiktai, drabužiai,
Užuolaida sena ir atmintis sena tiktai...
Bet vėjas už langų šiąnakt kažkoks palūžęs –
Jis pučia tamsoje tikrai kitaip –
Neįprastai.
 
Galbūt atrodo,
Nes birželį nulašnoja
Ant per vėlai pražydusių alyvų, ant žolės
Dar nešienautos –
Vėjui slysta kojos...
 
Tik tu senu papratimu per daug vėlai gulies
Ir vis bandai kalbėt su juo,
O senas draugas
Lyg atjaunėjęs šįsyk būtų...
Ak, žiedų kerai! –
Žinai, juk pats žinai, kaip greitai keičias daug kas...
 
Tačiau naktis ir atmintis, daiktai...
Ko nutilai?
 
Nebegali išeit –
Tiesiog tam trūksta ryžto –
Uždegęs šviesą veidrody save atidarai...
Tik tuščias, nuogas būdamas atgal negrįžtum –
Tu supratai...
..............................................................................................
 
Ir užmiegi.
Kaip visad –
Per vėlai.

 2017 birželio 5 d.
kaip lietus