Sustok
Sustok, jau niekur neskubėk
Ir bėgančio negaudyk.
Akimirką laikyk tvirtai delnuos suspaudęs.
Prakalbink rymantį mėnulį
Ir žvaigždę krintančią bandyk sugauti.
Pavasaris pralėks ir vasara
Žaliom palaukėm.
Ruduo vėl obuoliais kvepės
Ir šaltis stingdantis žiemos skausmu virpės.
Jau nieko neieškok, radai jau viską,
Ko ieškojai. Akimirką laikyk tvirtai delnuos,
Eikliais žirgais ji joja.
Tu tylą apkabink, nebylią kalbą gal išgirsi.
Širdim įsiklausyk jos tylų balsą.
Jau niekur neskubėk, pasižiūrėk,
Kaip rūkas krinta.
Tuoj saulė šilumą dalins,
Priimk jos spindulį nekaltą.