kaip pamišėliai laiptais į viršų
viens du trys su kiekviena pakopa
vis labiau esu
nuo
ta
ka
nuo
ta
ka

bet palaukite kur mes papuolėm
juk tai šermenys kaip neskoninga
na ir kas vis tiek lėbausim garsiai
mane juokas kutenantis ima

maitinu tave iš savo rankos
geriu vyną ir šypsausi dosniai
supranti nėra nieko tylesnio
už galią pajutusią moterį

siuvinėju
kiekvieną
sekundę
viens
du
trys
prieš akis bėga laiptai
viens du trys su kiekviena pakopa
vis mažiau esu
nuo
ta
ka
nuo
ta
ka