Pabaiga

Nebedainuosi man daugiau
Ir nebegrosi gitara.
Nebesakysi man,
Kad aš gera, kad atvira.
Ir nebebus daugiau
Naktų ir vakarų.
Rytų nebus – kartu kavos negersim.
Ir neieškosim vienas kito rankos,
Kai sunku.
Kai linksma bus –
Kartu nešvęsim.
Tik eisim per gyvenimą
Kiekvienas skirtingu keliu,
Į praeitį tvirtai duris užversim.
Dzūkijos pušis