Gegužės gatvės žalios, alyvom, jazminais
Ir ievom apsikaišę,
Kvapais vilioja, gundo,
Peizažą rojaus sodo piešia.
Kur Ieva? Kur Adomas?
Kur uždraustasis vaisius?
Kur sodas su slaptinga obelim
Ir obuoliais saldžiaisiais?
Jie čia, šalia, uždraustą vaisių skina,
Nelaukia, kol sunoks,
Nors obelis dar tik pražydo.
Atrodo, kad sugrįžę jie iš biblijos laikų
Įstatymo ten nepažino.
Todėl ir ištremti iš sodo,
Uždraustą vaisių nusiskynę.
Pavasaris išdraikė žirginius
Po pievą, į plaukus juos įpynė.
Ir obelys žiedais pasidabinę,
Iš tolo nejučia lyg kvietė beržus.
Jų išsiplaiksčiusias kasas supynė.
Reikėjo meilės, jos visiems reikėjo,
Visi ją apkabint norėjo.
Ir aš priglaudusi krūtinę prie balto beržo
Kažko nežemiško geidžiau.
Gal rojaus sodo vizijos atklydusios
Iš biblijos laikų šaukiausi.