Be pamatų
Ne audra tai –
Tai buvo tik vėjas
Nakčia jūrą
Pašiaušė, vėl glostė…
O ji šaukės tavęs
Išsiliejusi
Per smėlėtą skaistyklą
Į uostą...
Tik ryte
Tarsi nieko nebuvę –
Bangos ištrina viską,
Nelieka
Pėdų smėlyje –
Krantas ir jūra
Ir tu pats –
Lyg pavirtęs į nieką…
O jinai –
Ta gudri apsimetėlė –
Vėl rami,
Vėl į debesis žiūri.
Gal jau tūkstantį kartų –
Pripratome –
Pamatų smėlio pilys
Neturi…
2017 m. birželio 1 d.