kai ateis gražus vakaras
būsiu čia
siaus klevai kaip pašėlę
vaikėzai
tems ir žvaigždės mylės danguje
nepridengtą šviesiąją
mėnesio pusę
apsigobsiu
šnarančių meldų skara
būsiu čia
vientisu prakeiksmu
ilgesio ūkana
gražaus vakaro švarūs delnai
nesuteps
jausmo tykiai kamputyje tūnančio