Pasiilgo pirštai klaviatūros,
Mintys pasiilgo žodžių,
Kurie derėtų viens prie kito,
Kaip gėlės priebučio vazonuos
 
Ir nesvarbu, kad įšalėjęs namas,
Net su veltiniais stingsta kojos, šąla nosis,
Kai nuovargis įveiks, vaikystės pledu
Su miegančių kačiukų paveikslėliais apsiklosiu,
 
Miegosiu be sapnų, košmarų
Ir vėlei lauksiu ryto,
Kad tekant saulei už atverto lango sodo šabakštyne
Paukštukai labas rytas pasakytų,
 
Kad būtų sieloj šventė ir ramybė –
Nauja pavasario diena man dovanota,
Daugiau kad nebijočiau pasiklysti
Tarp trijų smilgų gale sodo.