Neišsinešk žydėjimo kaštonų, 
Troškimų medžio virkdančios prasmės, 
Neišsinešk, žinau, tau nemalonu
Jau neišgirsti vyturio giesmės...

Tik tu ir aš už seno namo stovim, 
Prie pat geltonų sodo avilių,
Bitelių dūzgesį lyg tavo žodį
Išsaugot noriu, bet dabar tyliu.

Užvaldo muzika seniai prislopus, 
Net nežinau, iš kur tas skambesys, 
Laukų tyloj margų drugelių šokis,
Kas žvakeles kaštonų užgesys?

Ir vėl ir vėl tavim man skauda, 
Ir toks ryškus geltonis avilių, 
Neišlydžiu tavęs ir kokią naudą
Pajust širdim pavasarį galiu...