spalvota

Ar galima dalint per pusę dangų?

Kad vienoj pusėj šviestų saulė,
pažerdama vaiskiausių spindulių,
nušviesdama gražiausia, ką turiu....
Kitoj mėnulis blyškus karaliautų lyg iš pasalų
pridengęs,ką paslėpti noriu
nuo verdančia pagieža degančių akių?

Tu man sakei – nebūna taip,
ne taip pasaulis surėdytas!
VIenas dangus tėra,
vieninga visuma, nedaloma lyg monolitas –
ir tu norėjai, kad aš būčiau tik tokia –
vienoda, patogi,
lyg iš vienos spalvos atsargiai nutapyta.

O aš spalvota!,
ir kaip kintantis dangus,  
tai gundančiai giedra, tai rūsčiai ūkanota...
Vienu metu ir geliančiai kaitri,
gaivinančiai vėsi lyg pabučiuota gruodo...
------------------------------
Audringa aš lyg žaibo perskeltas dangus...
many spalvom jausmų tiek užkoduota.
Ir niekada kitaip nebus –
mes moterys –
iš tūkstančio dalių mozaikos sudėliotos.
Rasojimas