Aš vėjo atnešta banga,
Krante žodžius tau užrašysiu —
„Prašau, surask mane, Aš čia!“
Ir vėl į jūrą grįšiu.

Kas kartą saulei kylant
Rasa ant stiklo meldžias —
Nusivedu save į tylą
Ir tyliai sau atleidžiu...

Turiu tuščias rankas,
Kad apkabint daugiau nereikia.
Gali manęs nekęst! —
Skrendu, kai mintys tyliai verkia.

Kai priartėji, 
Kaskart pakylu —
Šaukiu nebyliai.
Ir aš, ir tu viena...
Abudu tylim.