Vėjas žiedą nuskynė
Ir paliko po langu,
Ir kažkas jį pamynė
Niekam niekam nebrangų.
 
Vėjas žiedą nuskynė –
Kuo, žiedeli, tu kaltas?
Kur tavoji tėvynė?
Ko tau vėjas toks šaltas?
 
Tavo pirmas troškimas
Jau lemtingai sugeltas.
Kam toks juodas likimas!
Kam! Žiedeli tu baltas.
 
Buvo žiedas – žydėjo
Gal nematė tėvynė –
Krito žiedas nuo vėjo
Ir kažkas jį pamynė.
 
Kiekvienas turime likimą –
Ir kiekvienam yra diena,
Kai baigias amžinas lėkimas,
Kai baigias nerimo daina.