Vėl gegužis, vėl alyvos žydi,
Slepias laimė tarp mažų žiedų,
Bet širdis jau niekam nepavydi
Penkialapių, rankose kitų.
 
Tos alyvos lyg prabėgę metai
Svyra sunkios ant plonų šakų.
O jau kvepia, Dieve, kaip jos kvepia!
Jų kvapu, atrodo, net svaigstu.
 
Juokdamies pavasariai nubėgo
Žiedlapiais nubirusiu keliu,
Tik pamiršo saujas rausvo sniego
Prie alyvų krūmo ant žolių.
 
Ak, alyvos, kvapniosios alyvos,
Iš gražiausių vakarų atklydę!
Tik prie jūsų grįžta jaunos dienos,  
Tarsi paukščiai metuos pasiklydę.
 
..................................................
Vėl gegužis, vėl alyvos žydi,
Lyg taurė vilionėm ištiesta.
Siūlo gert jų svaigų, kvapnų vyną,
Pasidžiaugti, kol dar netuščia.