Ašaros krenta 
Įsivelia ir džiūna
Palikdamos dėmes keistas
Ir akys iš paskos bėga ir įkliūna

į plaukus

Tirpsta tarp sruogų
Šukuotų ir kai kur žilstelėjusių
Prašančių palikti ramybėj
Leisti su vėju vieniems ganytis

plaukuose

Nusišluostyt skruostus paskaudusius
Norisi tik prilipusiais
Nuo karščio jau visai šlapiais
Taip senu šampūnu atsiduodančiais

plaukais

Štai blakstienos jau susilieja
Su klastinga gausa
Jų daugiau nei numanyti galima
Skęsti, brendi, neregi galo

plaukų