Vaikystė

Bėga per lauką mergaitė,
Vėjas ją vejas.
Priešais – vien didžiosios raidės –
Debesys, svajos...
 
Mažosios varpose kviečio –
Dar nerašytos.
Viešpats jos ateitį liečia
Spinduliais ryto.
 
Gelsvina plaukus bei širdį –
Duotas likimas...
Meilei ir duonai, ir vilčiai –
Tam ji juk gimus.
 
Net jei tai – vakaro godos,
Tuomet auksinės...
Laikas tik kelią parodys,
Nes tikrai žino –
 
Tas, kas greitesnis už vėją
Pasiekia tikslą.
Jūra javai išsilieja,
Laikrodžiai tiksi...
 
Lūžta rodyklės – nespėja
Paskui vaikystę.
Grūdus mergaitės vis sėja
Ir nepaklysta,
 
Rašo tą didžiąją raidę,
Kur dangų remia...
.............................................................
 
Bėgo per lauką mergaitė...
Jai sakom: „Mama.“
 
2017 gegužės 17 d 
kaip lietus