Atbuks jausmai, atšips lyg peilis negaląstas –
Raikysi duoną juo –
Trupės riekė...
Ir nuojauta –
Tau duotas Viešpaties balastas
Iškels vėl būseną –
Neliko jau nė kiek...
 
Nepatikėsi, ne –
Esi tik mirtingasis
Ir nersi kuo giliau –
Dugne lemtis.
Bet iš tiesų tenai tu nieko neberasi,
Ieškosi dar ir dar kaip ir visi kiti...
 
Kaip tie visi kiti nenorintys pakilti,
Akis užmerkę...
Kam?
Širdy tamsu...
......................................................................
 
Ir bus tiesa tau panaši į klaikią mirtį,
Ir bus gyvenimas kaip visada teisus.
 
2017 gegužės 16 d. 00.15.