Pareik  džiaugsmè –
Be praeities drabužių,
Be batų mynusių senas klaidas.
Ne Vėlinių dek žvakę, deki Kūčių
Ir prisimink, kad tu esi vėl tas,
Kuris ateis sušildyt ir priglausti
Ne kūną –
Sielą.
 
Viešpats tau atleis
Ir duos gyvenime dar viltį –
Plaustą,
Kad irtumeis virš to, kas taip giliai
Gramzdint norėjo...
 
Liūdesy pavargęs,
Kodėl šešėliais vis tupi kampuos
Tarp sienų keturių?
Likimo dalgis
Tave it piktžolę galiausiai nukapos.
 
Pareik džiaugsmè –
Lyg debesų nebūtų,
Nors iš tiesų jų visada juk bus...
Ar duonos kepalas neturi plutos?
............................................................................
 
Bet medžiai numeta pageltusius lapus...
 
2017 gegužės 10 d.