Niekas neatims

Dykai nieks neduos
Net tai, ką gali pasiimti –
Veikiau nupėduos
Ir žvilgsnį, ir žodį, ir mintį.
 
Tačiau neatims
Plakimo skausmingo krūtinėj –
Atėjus naktims
Jis mėnesio pjautuvu gimė.
 
Dalijo pusiau
Upes, vandenyną ir rasą.
Paliko tik sau
Padangę, kurioj mudu esam.
 
Kokia ji šviesi!
(Ir netgi tada, kai dalijo...)
Buvai debesy
Baltam už balčiausią leliją.
 
Atėjus naktims
Mačiau, kad jau mano nebūsi,
Bet nieks neatims
Širdy pasilikusią pusę.
 
2017 gegužės 12 d.
 
kaip lietus